Sekmadienio homilijos

XXX eilinis sekmadienis

FARIZIEJAUS IR MUITININKO MALDA

Skaitiniai
Girdėtas palyginimas Jėzaus pasakytas tiems, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino. Anuo metu tai darė fariziejai – žydų tautos pažiba ir elitas. Jie gyveno valingą, pamaldų ir dorą gyvenimą, bet turbūt – jei Jėzus taip juos kritikavo – turėjo ydą niekinti nepajėgiančius taip dorai ir pamaldžiai gyventi. Gindamas vargšus nusidėjėlius Jėzus sako palyginimą, kuriuo aiškiai parodo, kad visas fariziejaus pamaldumas ir dorumas tampa nieko vertas, jei jis niekina kitus, o visos nuodėmingo muitininko nuodėmės atleidžiamos dėl jo nuolankumo. Jėzaus palyginimas drausmina visus teisiuosius ir pamaldžiuosius, ypač tuos, kurie Bažnyčioje eina vadovaujančias pareigas, ir drąsina dėl savo nuodėmių susigūžusius nusidėjėlius.
Toks palyginimas yra geras vaistas, kai Bažnyčia stipri, galinga, politiškai įtakinga. Bet laikai keičiasi. Šiandien Bažnyčia tokia nebėra. Galingas Petro laivas vėl tampa nedidele valtele, o Jėzaus apaštalai – vėl nedrąsūs ir silpni.
Vienas žmogus pasakojo komišką istoriją iš Žemaitijos. Buvo laidotuvės. Suvažiavo nusikalstamo pasaulio elitas – buvo laidojama vieno iš jų mama. Visų – nauji juodi automobiliai, visi – juodais kostiumais ir juodais akiniais nuo saulės. Sustojo nebylūs ir grėsmingi bažnyčioje.
Išeina kunigėlis. Persižegnoja. Taria: „Viešpats su jumis“. Mirtina tyla. Tada pats vienas plonu balseliu kalba: „Prisipažįstu Visagaliam Dievui ir jums, broliai ir seserys, kad labai nusidėjau mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais. Esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas. Todėl prašau Švenčiausiąją Mergelę Mariją, visus angelus ir šventuosius ir jus, broliai ir seserys, melsti už mane Viešpatį Dievą“.
Maždaug tokia yra Bažnyčios padėtis pasaulyje šiandien. Kaip to kunigėlio plonu balsu prieš vyrus juodais drabužiais. Tai Bažnyčia, ypač jos vadovai, yra nevykėliai, kuriems gėda net akis pakelti ir reikia muštis į krūtinę ir prašyti pasigailėjimo. Atrodo, kad šiandien didesnė gėda būti teisiu fariziejumi nei nusidėjėliu muitininku. Perfrazuojant Jėzaus palyginimą galima sakyti, kad šiandien teisusis fariziejus mušasi į krūtinę nedrįsdamas akių pakelti, o nuodėmingas muitininkas išdidžiai jį teisia.
Neseniai visi kunigai Lietuvoje savo pašto dėžutėse radome europarlamentarės Aušros Maldeikienės atsiųstą knygelę apie klerikalizmą, kurioje Bažnyčiai už jos klaidas įplaka ir teisingo dvasingumo moko pati europarlamentarė, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius ir kiti. Bažnyčia turi muštis į krūtinę suprasdama, kokia nevykėlė, klerikalistinė ir veidmainiška ji yra, ir stengtis daugiau nenuvilti tų, kurie nuodėmės nebelaiko problema, blogio – blogiu, kurie neatskiria vyro nuo moters ir negali suskaičiuoti, kiek yra lyčių, trumpai tariant, kurie neskiria kairės nuo dešinės.
Blogai, kai tiesos skleidėjai yra išdidūs ir niekina klaidoje ir nuodėmėje esančius. Bet daug blogiau, kai klaidoje ir nuodėmėje esantys pasijunta teisiais ir ima niekinti ne tik teisiuosius, bet ir pačią tiesą ir Dievo įstatymą.
Toks komentaras apie bendrąsias tendencijas. O asmeninėje maldoje ir šiaip gyvenime šiandien Dievo Žodžio esame kviečiami būti nuolankūs prieš Dievą, pagarbūs žmonėms ir mylintys. Geriausia būtų, kad pasimokytume tiek iš fariziejaus, tiek iš muitininko. Iš vieno – uolumo, iš kito – nuolankumo.
O savo pasiekimais maldoje pasidžiaugti nedraudžiama nepamirštant, žinoma, kas yra viso gėrio Šaltinis. Apaštalas Paulius sako: „Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą. Todėl manęs laukia teisingumo vainikas, kurį aną dieną man atiduos Viešpats“ (2 Tim 4, 7-8). Santūrume auklėtai krikščionio sielai gali pasirodyti per drąsu taip sakyti, bet jeigu tai tiesa, jei nepamiršti, kad tavo teisumas – tai paties Dievo pergalė tavyje, – tada viskas tvarkoje.