Alksnėnų parapija
Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! (Rom 8,31)


 

Sekmadienio homilijos


Grįžti į peržiūrą

2022-10-16

XXIX eilinis sekmadienis

MALDA

Skaitiniai
Šiandien Šventasis Raštas kalba apie maldą. Jėzaus palyginimas apie įkyrią prašytoją moko melstis ir nepaliauti. O Senojo Testamento skaitinys kalba apie užtarimo maldą – apie Mozę, iškėlusį rankas žydams kovojant su amalekitais.
Malda apibrėžiama paprastai. Tai – nuoširdus bendravimas su Dievu. Jos formų yra daugybė. Tai ne vien prašymas ir užtarimas. Praeitą sekmadienį aptartas dėkojimas taip pat yra malda. Kartais nuoširdžiame pokalbyje norisi daug ką pasakyti, o kartais gera tiesiog tylėti ir būti kartu. Žinoma, nuoširdžiai kalbantis reikia įsiklausyti į pašnekovą, nors jis būtų didžiausias tylenis, o ne užlieti visą eterį žodžių lavina.
Maldos pradžioje prasminga pabūti tyloje ir pagalvoti, ką aš noriu nuoširdžiai pasakyti Dievui. Prisimena vieno „Kalėdų senelio“ pasidalinimas. Jo kaklą apsivijo tvirtos vaikiškos rankutės, o vienoje ausyje pasigirdo ne mažiau stipriai gerklę gniaužiantis prisipažinimas: „Seneli, tu labai geras. Aš tave labai myliu“.
Ar galėtume tokį sakinį pasakyti Dievui? Tiesa, Dievas neturi anūkų. Jam visi – vaikai, tai neišeitų sakyti „Seneli“, bet ar galėtume taip nuoširdžiai, kaip tas vaikas, ištarti: „Dieve, Tu labai geras. Aš Tave labai myliu“?
Ar mano malda būna kada panaši į dviejų geriausių draugų pokalbį? O į labai mylinčių asmenų bendravimą? Ar esu kada su Dievu kalbėjęs taip džiaugsmingai, kaip kalbasi du ilgai nesimatę draugai? O ar esu liejęs ašaras Jo akivaizdoje taip, kaip rauda tie, kurių vos neišskyrė nelaimė ar išdavystė? Ar esu žavėjęsis Dievu kaip mylimasis žavisi mylimąja ar tėvai – savo naujagimiu?
Svarbus dalykas maldoje yra ištikimybė – ateiti būti su Dievu kasdien. Galbūt be visų tų išvardintų jausmų, bet būti, tiesiog būti. Kas yra didesnis draugas – tas, kuris pasirodo kartą per porą metų su dovanomis ir daug įspūdžių, ar tas, su kuriuo dažnai susiskambinu, susitinku, kalbuosi ir dalinuosi viskuo?
Kas gaivina ir stiprina maldą?
Eilė dalykų, kuriuos galima pavadinti krikščionišku gyvenimu. Maldą stiprina Eucharistija –aukščiausia maldos forma. Kas gali įnešti daugiau nuoširdumo į pokalbį su Dievu, kaip pats tikriausias susitikimas su Juo, dovanojamas Eucharistijos?
Maldą stiprina Išpažintis. Nuoširdus pokalbis su Dievu sunkiai megsis, jei širdyje šaknysis Dievui priešingas dalykas – nuodėmė. O išpažintis rauna nuodėmę ir palieka tyrą širdį bendrauti su Dievu.
Maldą stiprina Šventasis Raštas. Jis – Dievo laiškas mums. Skaitote Dievo laišką? Svarbu jį skaityti. Per jį pažįstame Dievą ir savo istoriją. Jo kalbinami per Šventąjį Raštą išmokstame Jam atsiliepti.
Maldą taip pat stiprina geri darbai. Melskis ir dirbk, – sako šventasis Benediktas. O pats Viešpats Jėzus kalba: „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: „Viešpatie, Viešpatie!“, įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią“ (Mt 7, 21). Tikėjimas be darbų nėra nuoširdus. Tikėjimas be darbų yra miręs (Plg., Jok 2, 17).
Na, ir svarbiausia sąlyga išmokti gerai melstis – tai melstis. Jei nori išmokti plaukti, plauk. Jei nori išmokti melstis, melskis. Kaip sugebi, kaip gaunasi, paprastai ir nuoširdžiai. Paprastumas ir nuoširdumas – svarbiausi maldos bruožai. Kitame laido gale, – kaip buvo sakoma apie laidinius telefonus, – tave girdi aiškiai.




Grįžti į peržiūrą