Sekmadienio homilijos

XXV eilinis sekmadienis

TIKSLAS, PATEISINANTIS EIKVOJIMĄ

Skaitiniai
Filme „Gyvenimas po gyvenimo“ kalbinami žmonės, išgyvenę klinikinę mirtį. Įdomiausias to filmo veikėjas yra buvęs bankininkas, dažnas garsenybių žurnalo veidas, verslo guru. Dabar jis gyvena mažame bute, vos talpinančiame jo būtiniausius daiktus. Pinigų jis išleidžia ne mažiau nei anksčiau. Gal net daugiau. Bet dabar jie visi tarnauja pagelbėti kitiems žmonėms – padėti išbristi iš skurdo, atiduoti skolas. Pakviestas „ant kilimėlio“ pas gyvenimo Viršininką ir įspėtas eikvojąs šeimininko pinigus jis padaro teisingas išvadas. Ir kai antrą kartą susitiks Viešpatį, jis sulauks pagyrimo, gal net išgirs žodžius: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne, eik į savo Viešpaties džiaugsmą“.
Ar mums reikia ženklų, kad pradėtume gyventi geriau, teisingiau? Atrodo, kad jų yra pakankamai. Ar būtina išgyventi klinikinę mirtį ar sutikti kažką iš ano pasaulio, kas pasakytų: žinai, broli, sese, čia ne juokas, susirūpink Amžinybe?
Sklaidant trisdešimties metų senumo laikraščius pas Zuzaną viename iš jų akį patraukė intriguojantis straipsnelio pavadinimas – „Kaip perkelti savo pinigus į Amžinybę?“ Jei žinote Evangeliją, nesunkiai atspėsite siužetą. Vienas turtingas ir šykštus žmogus, pajutęs, kad jo gyvenimas jau eina vakarop, o ir sveikata ne geriausia, nuėjo pasikalbėti su kunigu. Pokalbyje jam labiausiai užkliuvo klausimas: ar jau pasirūpinai, kaip perkelti savo turtus į amžinybę?
– O ką, įmanoma juos perkelti į Amžinybę? – nustebo turtuolis.
– Žinoma, – atsakė kunigas. – Tik amžinybėje mūsų turtai yra ne tai, ką sau susikrovėme, o tai, ką išdalinome kitiems.
Vėliau žmonės matė šiokių tokių pokyčių ir turtingo žmogaus nebevadino šykštuoliu, nes iškeliaudamas iš šio pasaulio nemažą savo turto dalį jis suspėjo perkelti į Amžinybę.
Mes turime nuostabią – minties – galią. Dėl jos galime keliauti greičiau už šviesą, aplenkti save arba klajoti po seniausią praeitį. Minties galia laiks nuo laiko nuskriekime į Amžinybę. Pastovėkime Dievo Teisme, kurio nė vienas neišvengsime. Pabūkime prie savo kapo duobės. Prisėskime prie besišnekučiuojančių mūsų šermenų dalyvių ir iš šalies pažvelkime į pašarvotą savo kūną. Tai tikrai padės ne mažiau, bet geriau, teisingiau, prasmingiau panaudoti Šeimininko mums duotus turtus: laiką, talentus, materialines gėrybes.