Sekmadienio homilijos

XIX eilinis sekmadienis

TIKĖJIMAS

Skaitiniai
Praeitą sekmadienį kalbėjome, kad didžiausia kvailybė yra netikėjimas. Protingas tas, kuris gyvena taip, kad taptų amžinai turtingas, ir kvailas tas, kuris savo gyvenimą paverčia amžinu skurdu ir liūdesiu.
Šiandien Šventasis Raštas mums priminė tuos, kurių gyvenime tikėjimas buvo ne paskutinės reikšmės dalykas, o kartais – net vienintelis dalykas, kurį turėjo ir į kurį įsikibę laikėsi, kai viskas buvo tamsu ir nesuprantama, kai viskas slydo iš rankų.
Abraomas ir Sara – seni žmonės, keliaujantys nežinia kur ir nežinia ko, tikėdami Tuo, Kuris pakvietė ir davė protu nesuvokiamus pažadus. Vien tik tikėjimu remdamasis Abraomas lipa į Morijos kalną atiduoti Dievui tai, kas brangiausia – senatvėje gimusį sūnų. „Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome“ (Žyd 11, 1).
Mūsų gyvenime labai daug dalykų paremta tikėjimu. Net ateisto gyvenime tikėjimas užima labai daug vietos. Tikėjimas reikalingas kiekvienu atveju, kai tikrovės negali pamatyti savo akimis ir pačiupinėti savo rankomis. Žalgirio mūšio faktą mes priimame tikėjimu. Tiesą, jog žemė apvali, priimame tikėjimu. Kas iš čia esančių buvote kosmose ir matėte žemę kaip kamuolį? Iš lėktuvo juk to nesimato. Daugybę dalykų mes priimame tikėjimu. Net tai, kad uždarius šaldytuvą jame užgęsta šviesa.
Vienais dalykais mes tikime, nes tai logiška. Gal neįmanoma įrodyti, bet protas sako, kad taip gali būti. Pavyzdžiui, tikėti, kad yra Dievas ir kad Jis sukūrė pasaulį, yra daug logiškiau, nei tikėti, kad pasaulis – tokia sudėtinga ir iki smulkmenų tvarkinga sistema – atsirado savaime. Kažkas pasakė, kad tikėti, jog pasaulį Dievas sukūrė per šešias dienas, pažodžiui tikėti sukūrimo pasakojimu iš Pradžios knygos, kuris parašytas kaip poezija pašlovinti Dievą, yra daug logiškiau nei tikėti, kad pasaulis atsirado savaime.
Kitos tiesos niekaip neprieinamos žmogišku protu ir jokia logika. Pavyzdžiui, tikėjimas asmeniu/Asmeniu, tikėjimas jo/Jo žodžiu ir jo/Jo pažadu.
Sunkoka tikėti žmogumi. Pavydžiui, politiku, kuris tave apgauna penkias kadencijas iš eilės. Štai eilinė politinė apgavystė: sveikatos ministras Dulkys (palikime istorijai) pasinaudodamas nepaprastąja padėtimi šią savaitę pasirašė įstatymą, leidžiantį žmonėms nuo aštuoniolikos metų keisti lytį hormoninėmis priemonėmis. Ar jis nežino statistikos, kad žmonės, pasikeitę lytį, žudosi daug dažniau negu to nepadarę?
Taigi tikėti žmogumi nėra lengva. Tikėjimas Dievu yra daug lengvesnis dalykas negu tikėjimas žmonėmis. Taip, Jis dažnai nesuprantamas. Jis ne viską paaiškina. Ir mums ne viskas patinka, ką Jis daro mūsų gyvenime. Bet du dalykai turėtų padėti tikėti Juo. Jis niekada neapgaudinėja žmogaus, ir Jis myli žmogų.
Karo fone prisimena vienas klausimas: ar eitum su juo į žvalgybą?..
Jei savo gyvenimą man reikėtų sudėti į kažkieno kito rankas, argi Dievo rankos nėra pati saugiausia vieta?