Sekmadienio homilijos

XVII eilinis sekmadienis

UŽTARIMO MALDA

Skaitiniai
Po mirties žmogaus laukia du teismai: asmeninis, vykstantis mirties metu, kur žmogui parodomas visas jo gyvenimas, ir visuotinis teismas laikų pabaigoje, kur visiems bus aišku, kas ir už ką yra Danguje ar pragare.
Gloria Polo – jauna moteris iš Kolumbijos, nutrenkta žaibo – išgyveno pirmąjį teismą, kai patyrė klinikinę mirtį. Ir jai buvo leista sugrįžti į žemę. Grįžusi ji parašė knygą „Aš stovėjau prie dangaus ir pragaro vartų“. Čia ji pasakoja, kaip žvelgiant į savo gyvenimą jai buvo aišku, kad yra pasmerkta, kad dėl jos gyvenimo darbų jos laukia pragaras.
Bet jai buvo leista grįžti ir ištaisyti savo gyvenimą dėl vieno žmogaus užtarimo maldos. Tai buvo jai visai nepažįstamas vargingas žmogus, neturtingas darbininkas, kuris, išvyniojęs kuklius pietus laikraštyje, į kurį buvo susuktas maistas, perskaitė apie jauną žaibo nutrenktą moterį. Jam Glorijos labai pagailo, ir jis davė Dievui įžadą, kad dėl jos atliks piligriminę kelionę – pėsčias nueis į Mergelės Marijos Bugos šventovę Kolumbijos pietvakariuose.
Užtarimo malda – stiprus dalykas. Ir jis toks svarbus šiandien, kai vyksta karai, žūsta žmonės. Ir baisiausia, kad žūsta ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Ne tik Ukrainoje, bet ir visai šalia mūsų – juk taip lengva pražudyti savo sielą.
Ką daryti, kad neatsidurtume prie pragaro vartų, kad kaip žaibas mūsų neperskrostų baisi žinia – žuvęs amžinai?
Šiandien Šventajame Rašte pasakojama Sodomos ir Homoros miestų istorija yra liūdnesnė. Sako, ten gyveno gražūs žmonės – labai gražios fizinės išvaizdos. Ir gyvenimo sąlygos ten buvo geros. Nors skamba ne ypač žaviai – Negyvoji jūra, – bet žmonės ten važiuoja gydytis, nes ir oras, ir vanduo ten gydo. Augalas – kur šviesiau, žmogus – kur geriau. Neatsitiktinai seniausi išganymo istorijos veikėjai – Abraomas ir Lotas su šeimomis – nukeliauja ir įsikuria būtent ten.
Negyvoji jūra, jos pakrantės yra giliausia vieta žemiau vandenyno lygio žemėje, kur galima žmogui įsikurti ir gyventi. Saulės šviesa, praėjusi storiausią atmosferos filtrą, ten yra gydanti, nekenksminga. Markas Antonijus Negyvosios jūros apylinkes buvo padovanojęs Egipto valdovei Kleopatrai.
Būdamas kur geriau, žmogus nebūtinai gyvena geriau. Sodomos nuodėmė – paleistuvystė ir ištvirkavimas. Visuotinas. Jis buvo taip persmelkęs viską, kad niekas negalėjo gyventi kitaip. Visi buvo įtraukiami į nuodėmę. Priešintis jai buvo net pavojinga.
Ne visus Šventojo Rašto tekstus skaitome liturgijoje. Kai kuriuos garsiai skaityti net nepatogu. Bet paskaitykite Pradžios knygoje, kokia tvarka, kokie papročiai buvo Sodomoje. Kas atsitinka, kai Lotą aplanko trys dieviški svečiai, tie patys, kurie lankė Abraomą.
Naktį Loto namus apsupa miesto gyventojai, laukdami naujos mėsos savo ištvirkimui – jie reikalauja, kad Lotas jiems duotų savo svečius. Kai šiandien archeologai apžiūrinėja vietą, kur būta Sodomos ir Homoros miestų, jie randa perskilusią žemę, kuri iš savo gelmių iškėlusi sierą ir ugnį sunaikino piktžaizdę.
Viena moteris sako: vištos pradėjo lesti kiaušinius, reikės iškirsti. Logiškai pagalvojus, lyg ir nėra kitos išeities – natūrali perspektyva, kas laukia gyvenant prieš prigimtį.
Žinome, kad Lietuvoje priėmus tam tikrus įstatymus, kuriuos buldozeriu stumia šiandieninė valdžia, klusniai žvelgdama Briuseliui į burną, niekas negalės gyventi kitaip. Visi turės paklusti nuodėmės ir ištvirkimo „tvarkai“.

Ką jūs darytumėte Dievo vietoje, kai kūrinys – menka dulkelė – sako: o dabar viskas bus pagal mane, Kūrėjo tvarka nesvarbu, bus mano tvarka?
Kai žmogus asmeniškai padaro sunkią nuodėmę, bet paskui gailisi, eina išpažinties ir grįžta į sveiką aplinką, ištrūkti iš nuodėmės gniaužtų įmanoma. Bet kai visa visuomenė tampa nuodėmės įkaite, valdoma nuodėmės sistemų ir nuodėmingų įstatymų, tada nenusidėti labai sunku, beveik neįmanoma. Jei nedalyvausi nuodėmėje, liksi be darbo. Būdama sesele atsisakysi bendradarbiauti žmogžudystėje – aborte, – ir išmeta tave iš darbo. Ką gali žinoti, gal nebetoli ateitis, kai kunigas, atsisakęs tuokti gėjų porą, turės sumokėti didelę baudą ir eiti dirbti šlavėju. O gal, kai daržely jūsų berniukus perrenginės ir dažys kaip mergaites, jūs, išdrįsę sudrausminti tokį elgesį namuose, visam laikui prarasite savo vaiką, jis bus atimtas iš jūsų.
Mes stebimės rusų kareivių žiaurumu ir ištvirkimu – ką jie daro Ukrainoje, užkariautuose miestuose, kur neveikia įstatymai, policija ir teismai. O ar nebaisu, kad tokius pat dalykus pas mus gali padėti įgyvendinti patys teismai ir teisėsauga? Jei įstatymai bus amoralūs, policijos ir teismų pareiga bus siekti, kad jų būtų laikomasi.
Šiandien Šventojo Rašo skaitiniai mums primena užtarimo maldos svarbą. Prašykite ir gausite, belskite ir bus jums atidaryta, – žada Jėzus. Prašykime, kad Lietuva netaptų Sodoma, kad jos nereikėtų bausti ugnimi, taip nesunkiai pasiekiančia nuo Kaliningrado, kad nebūtume ištrinti, iškirsti, nušluoti.
Viešpatie, mūsų krašte dar stovi kryžiai ir bažnyčios dar nepaverstos restoranais. Ir teisiųjų dar surastum ne vieną dešimtį. Viešpatie, pasigailėk mūsų.