Sekmadienio homilijos

XIII eilinis sekmadienis

DAUG AR MAŽAI

Skaitiniai
„Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausyti“, – po girdėtos Evangelijos ištraukos galėtume pasakyti mes, kaip anuomet Jėzaus sekėjai. Kas čia per mokslas ir per tikėjimas, neleidžiantis laidoti savo tėvų ir atsisveikinti su namiškiais? Kai Jėzus mus ragina atsisakyti nuodėmės, tai suprantama. Bet kai Jis ragina atsisakyti artimiausių giminystės ryšių, suprasti sunku.
Išvis toks radikalus mokymas – visada melstis, niekada nepaliauti arba (šito dalyko Jėzaus mokyme nėra, jį randi pamaldžiose knygose) raginimas nepraleisti veltui nė vienos gyvenimo minutės, nes už kiekvieną reikės atsiskaityti, – tai išvis žingsnis iki depresijos. Vis galvok, ar teisingai pragyvenai minutę, paskui kitą, ir taip kiekvieną. O jeigu vasarą važiuoji prie jūros pagulėti ar šiaip ilsiesi, tai jau viskas, kaltas prieš visą Dangų?
Supraskime, kad Jėzus nėra žmogiškumo priešas. Jis pats, tapęs žmogumi, brangino visa, kas žmogiška. Pats sėdėjo ant ežero kranto, žavėjosi padangių sparnuočiais ir lauko lelija, vaišinosi su žmonėmis prie stalo, dalyvavo vestuvėse.
Tai, ką Jis pasako šiandien, nėra taikoma kiekvienai dienai, juolab kiekvienai minutei. Šiandien Jo sakomi žodžiai turi ypatingą kontekstą. Jėzus eina numirti į Jeruzalę. Ir kai kažką Jis paprašo eiti kartu su Juo, tam kažkam negali būti nieko svarbesnio už šį kvietimą – nei atsisveikinti su namiškiais, nei palaidoti artimuosius. Tiesa, prašymas „leisk man pirmiau tėvą palaidoti“ biblistų aiškinamas kaip nukaršinimas seno tėvo, o ne vykstančios laidotuvės.
Girdėtoji Evangelijos ištrauka teneapkartina Jums gražios vasaros ir atostogų. Bet sykiu tegul primena, kad yra ypatingos aplinkybės, kai Jėzaus kvietimo atsisakyti nevalia. Eidamas mirti ant kryžiaus ir mirtimi išgelbėti pasaulį Jėzus turi teisę kiekvienam bent kiek save laikančiam krikščioniu pasakyti: „Eime kartu. Palydėk mane.“
O jeigu prisiminsime, kas yra šventosios Mišios, kad tai – Jėzaus Kryžiaus aukos sudabartinimas, suprasime, kad Jis turi teisę kiekvieną sekmadienį mums pasakyti: „Eime, palydėk mane. Palik viską. Visą savaitę gyvenai savo gyvenimą, o šiandien eime kartu gelbėti pasaulį mano Kryžiaus auka. Nėra nieko svarbesnio už tai. Ir visi dalykai, kuriais bandai pateisinti savo nedalyvavimą svarbiausiame įvykyje, yra tik išsisukinėjimas.“