Sekmadienio homilijos

VI Velykų sekmadienis

BAŽNYČIA

Skaitiniai
Ar galėtumėte atsakyti, kas yra Bažnyčia?
Nuo pirmų tikybos pamokų išmokome skirti, kad bažnyčia iš mažosios raidės reiškia pastatą, o iš didžiosios – tikinčiųjų bendruomenę.
Ką dar iš bendro supratimo galėtumėte pasakyti apie Bažnyčią iš didžiosios raidės?
Tikėjimo išpažinime sakome, kad Ji yra viena, šventa, visuotinė ir apaštalinė. Jos pradėjimą įžvelgiame, kai Jėzus išsirenka dvylika apaštalų, gimimą – kai jie gauna Šventąją Dvasią, o atbaigimą ir išsipildymą – Danguje.
Pirmuosius ką tik gimusios Bažnyčios žingsnius matėme skaitinyje iš Apaštalų darbų. Jame gan ryškiai matyti, ką reiškia būti Bažnyčia. Aprašyta tokia situacija. Pagonių krašte, Antiochijoje, žmonės įtiki Kristų ir pasikrikštija. Tada atvyksta kažkas iš centro, iš Jeruzalės, ir sako: „Dabar turėsite apsipjaustyti, negalėsite valgyti daugybės dalykų, kurie laikomi nešvariais, ir privalėsite laikytis Mozės įstatymo su daugybe draudimų. Jeigu to nedarysite, negalėsite būti išgelbėti“. Šie pamaldūs žydai tarsi nori gero, bet apaštalas Paulius smarkiai su jais susiginčija suprasdamas, kad apipjaustymas, košer nuostatos ir Mozės vardui prirašyti 613 paliepimų nėra tikėjimo esmė. Šiame ginče nutariama, kad Paulius su Barnabu ir kitais antiochiečiais nuvyks į Jeruzalę, pas apaštalus, ir tie nuspręs, reikia ar nereikia apipjaustymo, košer taisyklių ir 613 paliepimų naujai įtikėjusiems pagonims.
Kokį sprendimą apaštalai priėmė pirmajame Bažnyčios susirinkime?
Jis išdėstytas raštu laiške, siunčiamame ne tik į Antiochiją, bet ir į kitas naujai pasikrikštijusių bendruomenes. „Sužinoje, jog kai kurie iš mūsų nuvykę asmenys, mūsų neįgalioti, savo kalbomis pasėjo jūsų sielose nerimą bei sąmyšį, mes, bendrai susirinkę, nusprendėme [...] neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina: susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo.“ Viskas. Savaime suprantama, kad reikia laikytis dekalogo ir rinktis švęsti Eucharistiją.
Ką iš šio pirmojo skaitinio sužinome apie Bažnyčią? Sužinome, kad Ji yra apaštalinė.
Tikėjimo grynumą saugo ir perduoda apaštalai. Ne kažkas, sugalvojęs vienas ar keliese, nusprendžia, kas tikėjime yra esmė ir kas ne. Tai sprendžia apaštalai, o per juos – pati Šventoji Dvasia. „Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų“, – rašo apaštalai. Apaštalų įpėdiniais yra vyskupai. Jų kolegija šiandien daro tą patį, ką pirmaisiais amžiais darė apaštalai. Jeigu nori kalbėti Bažnyčios vardu, turi gauti Jos įgaliojimą. Pirmaisiais amžiais jį duodavo apaštalai. Šiandien – vyskupai.
Pats žodis „apaštalas“ reiškia „pasiųstasis“, vadinasi, pasiųstas kažkieno aukštesnio. Apaštalavimas visada susijęs su paklusnumu autoritetui, kuris tave siuntė. Tai nėra savirealizacija ar noro būti svarbiu įgyvendinimas, bet misija, kurią ne pats sugalvojai, bet kuriai buvai siųstas.
O žodis „bažnyčia“, graikiškai „ekklesia“, reiškia „surinkimas“. Mes kiekvieną sekmadienį surenkami kartu klausytis Dievo žodžio, švęsti Eucharistiją ir gauti naują siuntimą – misiją eiti ir kurti Dievo karalystę. Skirtingu lygmeniu kiekvienas esame apaštalu, siųstu statyti Dievo karalystę ten, kur esame.
Bažnyčios gyvenimas yra tokia pulsacija: kaip ekklesia esame surenkami ir kaip apaštalai esame pasiunčiami. Ite missa est – paskutiniai šv. Mišių žodžiai, iš kurių kilęs ir pavadinimas – „Mišios“, misija, siuntimas. Jei mažėja tavo dalyvavimas Bažnyčioje, ekklesijoje, surinkime, sykiu ima silpti ir tavo pasiuntinybė, apaštalavimas, misija. Nešventęs Eucharistijos ir neklausęs Dievo žodžio tu nebegali būti apaštalas ir statyti Dievo karalystę. Tu atliksi visas savo pareigas, bet neturėsi jėgos, Dvasios jėgos, visame tame įdėti kažką didesnio, kas ne iš šio pasaulio.
Kviečiu Jus atnaujinti savo dvasinį gyvenimą ir priklausymą Bažnyčiai. Būkite Bažnyčia, ekklesia, surinkimas kiekvieną sekmadienį ir tapkite apaštalais, misionieriais, pasiuntiniais kiekvienai savaitei. Jei norite prasmingiausios savaitės ir geriausiai panaudoto laiko, kuris netruks išbyrėti visas, kviečiam, prašom.