Sekmadienio homilijos

Verbų sekmadienis

IŠGANYMO KAINA

Skaitiniai
Nuo praeito sekmadienio kryžiai uždengti violetiniu šydu. Jis bus nuimtas Didįjį Penktadienį. Kryžiaus slėpinys atsivers visu savo brutalumu.
Nors brutalumas nėra svarbiausia Evangelijos autorių tema. Kryžių jie aprašinėja ne kaip karo ar nelaimingų įvykių korespondentai. Evangeliją jie rašo jau sutikę Tą, Kuris buvo nukryžiuotas, o dabar yra gyvas per amžius.
Gal prieš 20 metų Prienuose vyko Jaunimo dienos. Kryžiaus išaukštinimo šventėje. Brolis pranciškonas Paulius Vaineikis pasakė tokį pavyzdį. Įsivaizduokit, sakė jis, kad jūs apsiperkate prekybos centre, jau dedate pirkinių maišus į savo automobilį, o prie jūsų pribėga apsaugos darbuotojas ir sako: „Tu nesumokėjai. Aš tau iškviesiu policiją“.
Ką jūs jam parodytumėte?
Jūs jam parodytumėte čekį.
Ši istorija – apie kryžių. Kryžiumi Dievas sumokėjo už visas visos žmonijos, visų mūsų, įskaitant ir Bučos, nuodėmes ir nusikaltimus. Už visas nuodėmes, kurias padarėme ir kurias dar padarysime, Dievas jau sumokėjo ant kryžiaus. Taigi piktajam, kuris mus sugundo, o paskui kaltina už mūsų nuodėmę, mes galime parodyti čekį – kryžių.
Kai jis mus kaltina ar kai žmonės mus kaltina, ar kai mes patys save kaltiname ir graužiame, pažvelkime į kryžių, savo atpirkimo ir išlaisvinimo ženklą. Keistai atrodytų žmogus, jei, turėdamas kišenėje čekį, leistų laužyti rankas, būti žeminamas, tampomas policijos. Lygiai keistai atrodome mes, tampantys nuodėmės naštas, kai už jas jau sumokėta. Išpažinties sakramentu Dievas akimirksniu pataiso tai, ką žmogus savo paties jėgomis bandytų pasiekti, pakeisti, pataisyti per visą savo gyvenimą ir gal net nespėtų.
Jūs žinote, kad kiekvienas svarbus Jėzaus gyvenimo įvykis yra išpranašautas Senajame Testamente. Kaip manote, koks pranašiškas ženklas Senajame Testamente parodo kryžių?
Mozės ant stulpo iškeltas žaltys – varinė gyvatė. Dykumoje tautą ėmė pulti nuodingos gyvatės, ir daugybė žmonių mirė. Dievas liepė Mozei padaryti varinę gyvatę ir iškelti ją ant stulpo. Kiekvienas, kuris gyvatės įgeltas pažvelgdavo į varinę gyvatę, išlikdavo gyvas.
Jėzus sako, kad šis ženklas pranašauja Jo kryžių: „Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir žmogaus sūnus“ (Jn 3, 14).
Pasaulio išgelbėjimo ženklas – nei malonus, nei gražus: gyvatė, žaltys... Jis primena rojuje pasirodžiusį žaltį – visų nuodėmių šaltinį. Ar tinka Jėzų, Nekaltąjį Avinėlį, tapatinti su gyvate, žalčiu, su nuodėme?
Deja, tinka.
Ir būtent tai – buvimas gyvate, žalčiu, nuodėme – yra didžiausia kryžiaus kančia, dėl kurios Jėzus šaukė: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ (Ps 22, 2)
Didžiausia Jėzaus kančia ant kryžiaus – ne fizinė, bet dvasinė. Kartais žmogus dėl vienos sunkios nuodėmės labai kenčia ir neranda ramybės visą gyvenimą. Ant Jėzaus buvo uždėtos visos, viso pasaulio nuodėmės: „Tą, kuris nepažino nuodėmės (Jėzų), Dievas dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes jame taptume Dievo teisumu.“ (2 Kor 5, 21) Nekaltasis Avinėlis tapo nuodėme, tapo gyvate, ir net pats Tėvas turėjo nusigręžti nuo Jo, kaip nuo nuodėmės, ir Jame sunaikinti viso pasaulio nuodėmes.
Nuodėmės vieta ant kryžiaus. Neužsibūkime, neužsižaiskime su savo nuodėme, nesusitapatinkime su ja. Tas, kuris nepažino nuodėmės ir ant Kurio buvo sukrautos viso pasaulio nuodėmės, geriausiai supranta nusidėjėlį. Jam atiduokime savo nuodėmes ir drauge su Juo gyvenkime atnaujintą gyvenimą.