Alksnėnų parapija
Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! (Rom 8,31)


 

Sekmadienio homilijos


Grįžti į peržiūrą

2022-04-03

V gavėnios sekmadienis

NUGALĖTI BLOGĮ

Skaitiniai
Ar nepagaunat savęs keistai pasidžiaugiant, kai ukrainiečiai gerai pataiko ir žūva nemažai rusų kareivių? Karas, tokia tikrovė. Reikia priešintis, gintis, kovoti su priešais.
O tie priešai – tokie pat jaunuoliai iš miestų ir kaimų. Tėvų vaikai, seserų broliai, žmonų vyrai.
Karas pastato vienus prieš kitus. Karas padaro priešais, karas išmoko džiaugtis priešo mirtimi.
Girdėtoji Evangelija tarsi nesusijusi su karu. Bet ji labai gerai paaiškina apie karą.
Vyrai atveda moterį, sugautą svetimaujant, ir nori ją užmušti. Nuodėmė, blogis, kurį norima sunaikinti, kad jo neliktų.
Čia žmogiška logika, kaip išspręsti problemą. „Nėra žmogaus, nėra problemos“, kaip mūsuose sakoma.
Deja, blogis ir nuodėmė tokiu būdu neišnyksta. Tik dar labiau padidėja.
Šiandien labai gyva viltis, kad pasaulis taps geresnis, kai neliks Putino. Kad sunaikinus vieną kitą diktatorių – Putiną, Lukašenką – pasaulis pagerės.
Vienas kunigas pasakė provokuojančią mintį: jeigu mes išrankiotume iš pasaulio visus blogus žmones ir juos sušaudytume, pasaulis nepasidarytų geresnis.
Kodėl? Todėl, kad blogis yra dvasinė tikrovė, o ne fizinė, kurią galima sunaikinti stingeriais ir dževelinais.
Galima nuversti diktatorių, sunaikinti ir galbūt trumpam sustabdyti karą, žmonių išnaudojimą ir žudymą. Bet tik laikinai. Jei nuodėmė ir blogis nesunaikinamas, jis transformuotis ir naujai atgims. Nauju būdu, nauja jėga.
Prisimena senas multiplikacinis filmas apie drakoną, kurį daug kas norėjo nugalėti, bet iš pilies bokšto vis skambėdavo žinia: „Maištininkas žuvo, šlovė drakonui.“
Pasirodo, tas multiplikacinis filmas yra įkvėptas tikros istorijos, kuomet neturtingas jaunuolis, nugalėjęs žiaurų diktatorių, pats tapo žiauriu tironu.
Multiplikaciniame filme pabaiga parodoma geresnė. Berniukui atskleidžiama paslaptis, kaip nugalėti drakoną visiškai. Išmintingasis vėžlys pasako: „Kai tu, nugalėjęs drakoną, nueisi į lobių sandėlius, kai apžiūrėsi jo brangenybes – auksą ir deimantus, apsidairyk aplinkui, pažvelk į save ir pamatysi kitą drakoną.“
Nugalėti drakoną, tai nugalėti drakoną savyje. Nugalėti blogį, tai nugalėti blogį savyje.
Tiems vyrams atrodo paprasta – užmušim paleistuvavusią moterį ir paleistuvystės neliks. Deja. Ji jau yra juose pačiuose. Net jų įniršis tai išduoda.
Kitame mes labiausiai nekenčiam to blogio, kurį turime savyje.
Ir kai labai piktai kritikuoju kokią kito žmogaus ydą, aš išduodu, kad manyje tai yra, kad aš pats su tuo nesusitvarkau.
Blogis, nuodėmė yra dvasinė tikrovė. Norint nugalėti dvasinę tikrovę, reikia žinoti tos dvasinės tikrovės dėsnius.
Vienas dėsnis, kad blogis naikina pats save. Nuodėmė, blogis nevienija žmonių, nekuria bendruomenės. Pragaras nesukuria bažnyčios. Jei nuodėmė ir sujungia žmones, tai tik laikinai, ir jokiu būdu ne meilės ryšiu, bet baimės, kaltės, naudos ryšiais, iš kurių žmogus nori išsivaduoti, o ne juose pasilikti.
Blogį galima sunaikinti tik dvasiniu būdu. Jei pastatai blogį prieš blogį, pats tampi blogio žaidėjas, perimi blogio ginklus.
„Vince malum in bono“, toks mūsų palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio šūkis: „Nugalėk blogį gerumu“. Nesusitepk blogiu. Išlik tyras. Nedalyvauk blogyje. Lik ištikimas gėriui, Dievo įsakymams, meilei. Tai tikroji pergalė.
Tie vyrai, atvedę paleistuvavusią moterį, siūlo žmogišką logiką. Pagal ją būtų sunaikintas žmogus ir pasiliktų nuodėmė.
Jėzus problemą sprendžia dieviškai: paliekamas žmogus, sunaikinama nuodėmė.
„Aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk.“
Kuo daugiau blogio pasaulyje, tuo labiau mums reikia mokytis dvasinių įgūdžių, kad į blogį neatsakytume blogiu. Kaip sako apaštalas Petras: „Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet priešingai: laiminkite, nes patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo“ (1 Pt 3, 9).
Be maldos gyvenimo, be Išpažinties sakramento, be malonės stovio šioje kovoje nebūsim stiprūs. Lengvai pasiduosim pykčiui, už nuodėmę bausim žmogų. Tik Dievas šią kovą laimi. Ir tie, kas Jame pasilieka.



Grįžti į peržiūrą