Sekmadienio homilijos

II Kalėdų diena

ŠVENTOJI ŠEIMA

Skaitiniai

Antrąją Kalėdų dieną visada paimdavo šventasis Steponas – pirmasis Kankinys.
Šiemet Apvaizda patvarkė didesnę garbę suteikti šeimai.
Per metus nemažai pabūklų griaudėjo prieš ją. Pavadinta tradicine, – o šiam žodžiui norima suteikti pelėsio tvaiką – šeima buvo atakuojama aukščiausiu lygiu. Bandoma ją prilyginti bet kokiam gyvenimui kartu: vyro su vyru, moters su moterimi, kelių vyrų su keliomis moterimis, ir kaip tik sugalvosi.
Tikėdamiesi greit įvesti tokių sugyvenimo būdų prilyginimą šeimai, mūsų darbštieji Briuselio komjaunuoliai skubėjo pasirūpinti, iš kur toms „netradicinėms šeimoms“ gauti vaikų. Bandyta siūlyti surogatinės motinystės įteisinimą. Kažkas iš kilniausių norų ir be jokio atlygio išnešios vaikelį ir be jokio širdies virptelėjimo atiduos porai vyrų ar moteriškių.
Į šeimų maršą, sutelkusį kelias dešimtis tūkstančių žmonių Vingio parke, žmonės rinkosi iš visos Lietuvos. Ne norėdami pademonstruoti savo galią ir pranašumą, o iš nuoširdžiausio noro apginti šeimą ir vaikus nuo globalistų diktuojamo puolimo.
– Kodėl jūs čia atvykot, – klausia žurnalistai pasirinktą auką.
– Apginti šeimą.
– O kas ją puola? – klausia triumfuodami. Pašnekovas per ilgai susimąsto, o jeigu ir duos atsakymą, jis bus nukirptas – liks tik ilga pauzė.
Kas puola šeimą? Erodai puola. Nieko naujo. Įdomiausia tai, kad apie šeimą, apie tai, kas yra šeima, nori spręsti tie, kurie neturi nei šeimos, nei vaikų, kuriems neskauda, kokia bus šeima ir kas bus daroma su vaikais.
Žmogus pasijaučia Dievu ir galvoja, kad tikrovė tokia ir bus, kaip jis nuspręs, kokį įstatymą priims.
Su prigimtimi taip nesidaro. Su politika ir ekonomika gal – kaip nusprendei, tokie ir mokesčiai, tokie ir politiniai dalykai.
Su prigimtimi – ne.
Negali prigimčiai išleisti įstatymo, kad ji taptų kažkuo kitu negu yra – vyras moterim, moteris vyru, dvi moterys ar du vyrai – šeima.
Žinom tą anekdotą, kai pakrikštytas žydas, kuriam pasakė „buvai judėjas, o dabar būsi krikščionis“, penktadienį, pasninko dieną, ant mėsos sakė: „buvai mėsa, o dabar būsi žuvis“.
Tiesa, prigimtį galima iškreipti. Ir jeigu medį, kol jaunas, lenksi, kaip tau patinka, o ne kaip turi būti, tai ir turėsi iškreiptą tikrovės variantą. Galima iškreipti ir visą visuomenę, bet dėl to iškreipta prigimtis netaps teisinga prigimtimi.
Na, ir ką čia šnekėti, sveikam protui ir taip viskas aišku. Kaip Dievas sukūrė – taip ir geriausia. Jei tobulą daiktą bandai patobulinti, dažniausiai jį sugadini.