Sekmadienio homilijos

XXXIV eilinis sekmadienis. Kristus, visatos valdovas

KRISTUS KARALIUS

Skaitiniai
Jėzaus nužudymas buvo politika. Žydų valdžios atstovai – sinedrionas – pasitarę nusprendė, kad palikti Jėzų gyvą yra pavojinga. Jei taip paliksim, daugelis įtikės jį, ateis romėnai ir sunaikins mūsų miestą, – tarėsi jie. Pasiliekama prie Kajafo minties: „Geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų“ (Jn 11, 50).
Kaip Jėzus sunaikinamas – irgi politika. Žydų valdžia nenužudo Jo slapta. Jėzus „neišnyksta“ kalėjime. Romos okupuoti žydai elgiasi kaip politikos virtuozai. Jie sunaikins Jėzų pačių romėnų rankomis, apkaltinę Jį maištavimu prieš Romą. Juk kiekvienas, kuris skelbiasi karalium, yra Romos priešas. Jie patys žmonių akyse liks švarūs, nes nežudė. O Jėzus romėnų bus ne tik sunaikintas, bet ir diskredituotas. Visi prisimins Toros žodžius – „prakeiktas, kuris kabo ant medžio“.
Pilotas taip pat elgiasi kaip politikas. Jis aiškiai mato, kad Jėzus nekaltas. Šis kalinys jam net kelia simpatiją. Jis norėtų Jėzų paleisti. Siūlo žydams kompromisinį variantą: nuplaksiu ir paleisiu, nerandu Jame jokios mirties vertos kaltės.
Bet pats Pilotas yra politiniuose spąstuose. Jo postas kabo ant plauko: „Jei šitą paleidi, nebesi ciesoriaus draugas. Kiekvienas, kas skelbiasi karaliumi, yra ciesoriaus priešas“ (Jn 19, 12). O ir sukilimo jam nesinori. Jis viešai parodo, kad nėra atsakingas dėl šio nekaltojo mirties, nusiplaudamas rankas.
Kaltinamojo lentelėje (teisinė nukryžiavimo procedūros dalis) įgeldamas žydams jis užrašys „Žydų karalius“ ir nebeleis šio užrašo pataisyti. Ir duos įsakymą Jėzų nukryžiuoti.
F. Dostojevskio romane „Broliai Karamazovai“ atsiradęs didžiojo inkvizitorius personažas Jėzaus įvykį priartins prie mūsų dienų. Jis vėl iš naujo nagrinėja Jėzaus bylą. Ir nors inkvizitorius vaizduojamas kaip Bažnyčios atstovas, jis elgiasi grynai kaip politikas. Ir jis iš naujo pasmerkia Jėzų mirti.
Ar šiandieninė valdžia pasielgtų kitaip?
Švenčiame Kristaus Karaliaus šventę. Klauskime savęs, ar mes nesigėdinam šito Karaliaus? Ypač visuomeniniame gyvenime ir politikoje. Karalius juk turi šį tą bendro ne tik su privačiu gyvenimu, bet ir su politika.
Jei mes vis žvalgomės į Briuselį kaip Poncijus Pilotas į Romą, ar neišduodame savo Karaliaus? Lenkija drąsesnė Jėzų laikyti savo Karalium ir Jo įsakymų labiau klausyti negu Briuselio.
Istorija duoda daug pamokų, kad išdavęs Dievą žmogus ar tauta žūsta.
Ką kalbėdavo pranašai žydų tautai? „Sugrįžkit prie Dievo, nes pražūsite!“ Ir kai tauta atsidurdavo tremtyje, panašiai primindavo: „Taip atsitiko todėl, kad nepaklausėte Dievo.“
Kaip susiklosto įvykiai, Jėzų patraukus į šalį?
Po šešerių metų į šalį patraukiamas ir Poncijus Pilotas. Jam nepavyksta išsaugoti savo posto.
Po 37 metų malšinant žydų sukilimą išžudoma daugybė žydų, daugybė keliauja į tremtį. Žydų pasididžiavimas – Jeruzalės šventykla – visai neseniai baigta statyti, sugriaunama iki pamatų.
Jeigu Jėzus nebus mūsų Karalius, mūsų tautos likimas bus toks kaip Petro Cvirkos paminklo.