Sekmadienio homilijos

XXVIII eilinis sekmadienis

MYLĖTI JĖZŲ

Skaitiniai
Evangelija nekeis gyvenimo, jeigu liks tik sena kažkieno kito, ne mano istorija.
Kaip turtingo žmogaus, paklaususio Jėzaus: „ką turiu daryti, kad laimėčiau Amžinąjį gyvenimą?“, istorija susijusi su manimi? Ką ji sako man, gyvenančiam gerokai vėliau ir gerokai kitokiame pasauly?
Jėzus kviečia rinktis Jį pilnai ir visiškai. Tai Didysis įsakymas: „Mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis.“
Ar, norėdamas išpildyti šį įsakymą, turiu daryti tai, ko nepajėgė padaryti turtuolis: eiti, parduoti viską, ką turiu, išdalyti vargšams ir tada sekti Jėzumi?
Nebūtinai. Jėzus kiekvieną kviečia labai asmeniškai. Tam konkrečiam žmogui reikėjo tokio perversmo. Mus Jėzus galbūt pakvies kitaip parodyti Jam meilę ir radikalumą dėl Jo.
Filme „Sala“ pas stebuklais garsėjantį vienuolį Anatolijų į salą plaukia žmonės, prašydami įvairios pagalbos.
Viena mergina atvyksta paprašyti palaiminimo labai asmenišku reikalu.
O vienuolis turi ne tik stebuklų darymo dovaną, bet ir dvasių atpažinimo ir pranašystės dovaną.
Tėvas Anatolijus ateina kalbėtis su mergina prisikimšęs kažką po rūbais, tarsi didelį pilvą.
– Tai ką, žmogžudystės palaiminimo atsivilkai?! Guzą kakton, o ne palaiminimą! – grubiai kreipiasi vienuolis.
– Paprašykite, kad palaimintų abortą vyresnysis, – sako atėjusioji.
– Pragaran susiruošei, ir mane iš paskos nori tempti?!
– Bet manęs su vaiku niekas neims.
– Tavęs ir taip niekas neims.
Kai moteris ima verkti, vienuolis paglosto jos skruostą ir sako:
– Bernaitis bus, auksuolėlis, širdies paguoda.
Ir kai viešnia nusišypso, vienuolis sutrepsi kojom ir sušunka:
– Nagi dink iš mano salos!
Moteris nusigandusi bėga, paskui atsisuka ir dėkinga pamojuoja.
Ji priėmė Dievo valią, ir džiaugsmas sugrįžo į jos širdį.
Džiaugsmas yra geras indikatorius Dievo valios ir teisingo gyvenimo.
Moteris džiaugiasi nepadariusi didžiausios gyvenime klaidos.
O turtingas žmogus nuo Jėzaus pasitraukia liūdnas, neišnaudojęs didžiausio gyvenime šanso.
Kaip išpildyti Didįjį įsakymą ir mylėti Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis?
Senojo Testamento žmogui tai sunkiau, nes Dievas dar nepažįstamas ir tolimas.
Jėzus – Dievas, tapęs žmogumi – ateina padėti šį įsakymą pildyti lengviau ir aiškiau. Reikia sekti Jėzumi, klausyti Jo kaip Dievo, kalbančio žmogaus kalba aiškiai ir paprastai.
Meilė Dievui dabar pasireiškia ne vien laikymusi šalto įstatymo taisyklių. Ji dabar reiškiasi asmenišku, žmogišku, šiltu santykiu su Jėzumi.
Trumpiausios Evangelijos autorius Matas vienintelis pastebi reikšmingą detalę: „Jėzus meiliai pažvelgė į jį“, į tą turtuolį. Šis Jėzaus meilumas yra didžiausias argumentas pasirinkti Jį, mylėti Jį, savo gyvenimą sujungti su Jo gyvenimu.
Yra trys labai svarbūs dalykai, be kurių neįmanoma mylėti Dievo:
Malda
Tikėjimas
Gyvenimas
Ir šie trys labai susiję tarpusavyje.
Kaip meldžiuosi, taip tikiu.
O kaip tikiu, taip gyvenu.
Kokia yra mano malda? Kokį tikėjimą ji manyje formuoja? Ar tai tiktai atkalbėti poteriai ir atiduota duoklė nepažįstamam Senojo Testamento Dievui?
Ar esu kada nors savo maldoje išgyvenęs meilų Jėzaus žvilgsnį, draugišką Jo artumą?
Ar medituodamas Evangeliją esu kada patyręs, kad mylėti Jėzų visa savo esybe ne taip jau ir sunku?